Palaukite...

Šuo ir keliavimas automobiliu - suderinama?

suo automobilyje

Jei turite namuose šunį, vadinasi įsipareigojate juo rūpintis ir praleisti su juo kiek tik įmanoma daugiau laiko kartu. Nuostabu, kai šuo tampa mūsų kelionių draugu, su kuriuo patiriame daugybę nuotykių. Vieni šunys keliavimą automobiliu pasitinka su vizgančia uodega, kiti, deja, kelionių automobiliu nelabai mėgsta. Kartais reikia įdėti nemažai pastangų, norint, kad šuo pamėgtų važiavimą automobiliu ir mėgautųsi kelione, nejausdamas jokio streso. Paanalizuokime, kokios gali būti patiriamo streso priežastys.

Galbūt jūsų šuo dažnai paliekamas namie vienas? O vieninteliai iki šiol buvę jo važiavimai automobiliu – iki veterinaro? Jei taip, važiavimas automobiliu jam tikrai nekels malonių emocijų. Veterinarai dažniausiai nepalieka šunims gero įspūdžio ir retas augintinis veržiasi pas jį į kabinetą. Nenuostabu, kad jei automobiliu vežėte savo augintinį tik iki veterinarijos klinikos – važiavimą automobiliu jis prilygins važiavimui pas veterinarą. Kad pakeistumėte šuns mąstymą – sekantiems važiavimams rinkitės vietas, kuriose šuo atsipalaiduos ir bus laimingas – tai gali būti parkas, šunų žaidimų aikštelė ir pan..

Kita galima priežastis, kodėl šuo gali nemėgti važiavimo automobiliu – važiuojant jį pykina.  Galbūt pykino tik pirmąjį kartą, bet tolimesnius važiavimus jis ir toliau tapatina su pykinimo jausmu. Kaip žinoti, kad jūsų šunį pykina? Dažniausiai pasitaikantis požymis – iš burnos varvančios seilės. Tačiau ne visi šunys vienodi – kiti gali tiesiog sėdėti panarinę galvas, būti neramūs, dar kiti be perstojo vaikščios po automobilio saloną, ar pradės inkšti. Šunims, kurie kenčia pykinimą kelionės automobiliu metu, reikalingi vaistai. Pasitarkite su savo veterinaru, kad šis paskirtų jūsų augintiniui tinkamus vaistus nuo pykinimo. Gali būti taip, kad  ilgų kelionių automobiliu šuo niekad neištvers be vaistų pagalbos, tačiau trumpų distancijų keliones įveiks be jokio vargo.

Nors ir davėte savo augintiniui vaistų nuo pykinimo, žinokite, kad šuo automobilyje vistiek gali apsivemti. Jei taip atsitiko, jokiu būdu nešaukite ant jo ir nekvieskite jo vardu. Jis juk nekaltas, kad automobilyje jį pykina. Jei jį kviesite vardu, kol jis vemia, ar šauksite ant jo, tai tik dar labiau padidins patiriamą stresą, o juk jūs to nė už ką nenorite. Tiesa? Geriau būtų, jei prieš kelionę apklotumėte sėdynes pledu ar audiniu, kurio būtų negaila, kad ištikus nelaimei, nesisielotumėte dėl išpurvintos sėdynės.

Yra manančių, kad jei šuns nemaitins prieš kelionę, jo nepykins ir jis automobilyje neapsivems. Tai tik dalis tiesos. Taip, galite pabandyti jo nešerti prieš kelionę. Geriausia, jei šuo būtų pamaitintas likus 3 – 4 valandoms iki kelionės.  Arba, jei laukia trumpa kelionė, šunį pamaitinti galite pasiekus kelionės tikslą.  Tačiau atminkite, kad šunį gali pykinti, nors ir nemaitinsite jo prieš kelionę.

Galbūt jūsų šuo stresuoja ir jaučiasi nepatogiai važiuodamas automobiliu, nes tai tik pirmieji jo kartai? Jei taip, būtų gerai, kad, kol jūsų augintinis apsipras prie važiavimo automobiliu, automobilyje, be jūsų, būtų dar vienas žmogus, kuris galėtų visą laiką užsiimti su šuniu – jį kalbinti, glostyti ir kitaip nuraminti, jei šis jaučiasi nepatogiai. Stresuojantis šuo, jei automobilyje nėra pritvirtintas specialiais diržais, gali pradėti be perstojo vaikščioti po mašiną, jums trukdyti vairuoti, taip sukeldamas pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Taigi, kol šuo apsipras su važiavimu automobiliu, geriau į pagalbą pasikvieskite dar vieną žmogų.

Gali būti, kad jūsų augintinis jaučia baimę, kuomet mašina važiuoja ir aplink judantys ir greitai besikeičiantys vaizdai jį gąsdina. O gal baimę kelia užvestos mašinos garsas? Pabandykite jį pripratinti prie mašinos, kol ji neužkurta ir kol jūs tiesiog stovite. Kartokite tokį pratimą tol, kol šuo automobilyje jausis ramiai ir nestresuos. Nepamirškite jo pagirti  ir paskatinkite skanėstais. Kuomet šuo apsiprato su neužvestu ir nevažiuojančiu automobiliu, galite pradėti pratinti prie važiuojančio automobilio.  Iš pradžių pasirinkite trumpą atstumą – nuvažiuokite iki gatvės galo ir atgal, apvažiuokite rajoną. Kai įsitikinsite, kad šuo nebijo važiuoti, galite didinti atstumą. Kaip  ir prieš tai minėjome, būtų geriau, jei be jūsų automobilyje būtų dar vienas žmogus, kuris pastoviai stebėtų šunį – ar šis nepradės stresuoti, ar augintinio nepykina.

Taigi, galime daryti išvadą, kad šuo ir kelionės automobiliu – tikrai suderinama! Jei jūsų šuo mėgsta pasivažinėjimus, vadinasi jums pasisekė – turite puikią kompaniją kelionėse. Jei augintinis nemėgsta važiavimo automobiliu, pabandykite išsiaiškinti, kokia šio nemėgimo priežastis ir po truputį pratinkite jį prie kelionių automobiliu prieš tai minėtais būdais.

Ieškai naujo draugo?